Žvaigždės kyla ir leidžiasi. O kai nusileidžia, reikia jas deramai palaidoti. O kas jas deramiau palaidos nei nauja UAB „Kelias į dangų“, paskelbusi specialią akciją savo mylimiems VIP klientams?
Ant Minedo kapo –
raudonas kilimas?!
I dalis: „Daug kvadratų nereikia –
mažai mes vietos užimam…“
– (Pyyyp). Minedas klauso. (Oho, jau iškart matom, kad kalba tikra ŽVAIGŽDĖ!)
– Laba diena. Jus trukdo UAB paslaugų biuras „Kelias į dangų“. Esu pardavimo vadybininkė Magdalena. Ar galite šnekėti?
– Taip, taip, taip, taip (pakartoja dar penkiolika kartų), aš klausau.
– Jūs juk esate žinomas žmogus, tad…
– Mhm (pritaria frazei, kad yra žinomas žmogus).
– …turbūt jau girdėjote apie Seimo nutarimą nuo šių metų lapkričio pirmos dienos įvesti
nuomą savo būsimam kapui. Tiesiog taip jau yra: plečiasi infrastruktūra (ups, tikimės, jis žino, ką šis žodis reiškia), mažėja miestuose plotai… Ir štai, kaip tik dabar kuriamos VIP kapinės! Vėlinių proga taikome didžiulę nuolaidą išankstinėms rezervacijoms!
– Mhm, mhm… (Kažką tyliai mąsto. Netrukus prabyla.) Žinai, duosiu savo prodiuserį, su juo ir derinkite (perduoda ragelį).
– Alio. Klausom.
– Taigi, siūlom išsipirkti vietą Rasų kapinėse. Kaip tik plečiamas parkelis ir ten bus įžymybės laidojamos! Jau ir Mamontovas, ir Brazauskas vietas išsipirko.
– Taaaip? (Atrodo, susidomėjo.)
– Taigi, ko konkrečiai jūs norėtumėte?
– Tipo – kokio kapo? (Koks orientuotas vaikinas!)
– Ne tai kad kapo, bet… Jei užsirezervuosite vietą, jos niekas neužims. Pritaikysime 50 procentų nuolaidą. (Tyla.) Bus dar ir daugiau dovanų. Pavyzdžiui, antkapių vainikas…
– Aha, vainikas… Tas tai gerai. Tai kaip čia dabar užsirezervuot?
– Tereikia užpildyti blanką su savo pageidavimais… Paprasti formalumai. Vėliau atsiųsčiau sąmatą. Kokio dydžio kapo norėtumėte?
– Du kvadratinius metrus duokit.
– O kur vieta plazminiam ekranui, suoliukams, pušelėms?..
– Klaipėdoj.
– Na, Klaipėdoj tai Klaipėdoj, bet juk kalbame apie VIP kapines. Supraskit: tai – žvaigždžių kapinės! Jos labai specifinės, ir kažkaip nepadoru rezervuoti vos 2 kvadratinius metrus… (Mėginam sugėdyti.) Reikės vietos ir plazminiam ekranui, kuriame jūsų anūkai galės matyti amžinai jauną Minedą!
– Mums nereikia, mes labai mažai vietos užimsim… (Lyg ir kikena, bet neryškiai… Visgi ne apie kraujinius kukulius kalbam.)
– Tai gerai, užrašau jums 2 kvadratinius metrus. O antkapio kokio: skulptūros ar akmens? Ir kokius žodžius turėtume išgraviruoti? Gal iš Minedo dainos posmelio?
– Taip. Išgraviruokit: „Čia palaidotas Minedas. Išgarsėjęs daina „Jausmai“. Taip ir rašykit.
– Labai gerai, tik noriu perspėti, kad už kiekvieną išgraviruotą raidę imam po 10 litų.
– Oi, tai jau labai brangiai. Apiplėšimas vidury dienos. Mes gi tokie taupūs žmonės… Žinot, tada negraviruokit nieko, nereikia…
– Bet čia pigu palyginus… Juk nuolaidą taikom!
– A… Nu tai dar nupaišykit ant to antkapio Darių ir Girėną. Jie buvo įžymūs, perskrido Atlantą, tai mes irgi taip vat… (Girdim kažką kuždantį Minedą.)
– Minedas ko nors pageidauja?
– Ne ne ne – jis dar gyvas.
II dalis: „Mirsim už Tėvynę!“
– Matot, jums gal nerimtai skamba, bet ateity ši paslauga brangs, tad labai verta užsisakyt.
– O gal ir aš galiu iš anksto sau rezervuoti vietą?
– Galit, jei tik noro yra. Ploto dar šiek tiek liko. Vadybininkai irgi numatyti mano sąrašuose.
– Oi kaip puiku! Sklypo norėsiu kapinių pradžioj.
– O plazminio ekrano reiks? Pagalvokit – galės vaikaičiai jūsų nuotraukas per jį žiūrėt.
– Ai… Geriau tegu ten eina žodžiai: „Mirė už Tėvynę“.
– O gėlyčių kokių? Chrizantemų – ilgai žydės, žibučių – mažai priežiūros reikalauja – ar samanų?
– Plastmasinių gėlių mums.
– Čia jums ar Minedui?
– Čia man dabar jau. Nors… Minedui irgi plastmasinės tiks. Ir jam dar patieskit raudoną kilimą.
– Kažkaip keistai atrodys tas jūsų raudonas kilimas… kapinėse… Vis tik ne Kanų festivalis… Be to, nuo lietaus supus. O Lietuvoje toks nepalankus klimatas. Siūlyčiau raudonų gvazdikų taką – tikrai ne prasčiau atrodys.
– O kiek visa tai kainuos?
– 2000 litų. Čia su didele nuolaida.
– Per abu?
– Ne, vienam asmeniui!
– Oho, nepigiai norit!
– Bet, ponas, kai kalbama apie amžinybę, ar dera taupyti?
– Nu taip, taip, suprantu… Kada čia į kokią sąskaitą pervest? ą
Minedo reakcija:
„Aš gi sakiau, kad jūs manęs „neišdursite“! Manęs neapgausite – aš būti protingas! Manęs apgauti ny…uja nepavyks, vot! Net, net, net (kokie čia rusicizmai!), neapgausit manęs (balsas dreba iš jaudulio). Ir perduokit Aurimui Plaštakei linkėjimus. Nuo Minedo“.
Natalija Zvonkė (YVA): „Baltos chrizantemos ir jokių dainų“
I dalis: „O gal kapą galime kartu
su vyru rezervuotis?“
– Laba diena. Čia pardavimo vadybininkė Magdalena. Turbūt jau girdėjote, kad kapinėse tragiška situacija, jose nebelieka vietų… Tad savivaldybės nutarimu vietas būtina išsipirkti jau dabar… Jau dabar. Taigi, kokio dydžio kapavietės pageidautumėte?
– (Atsidūsta) Oi, kaip sunku atsakyti…
– O kam dabar lengva? Gal bus lengviau, jei pridursiu, jog taikome net 50 procentų nuolaidą.
– O sakykit, kiek tas dalykas kainuoja? Nes aš esu žalia… (Netgi taip?!) Norėjau pasakyt – labai jauna dar…
– Matot, gyvenimo nenumatysi – jaunas ar senas… Juk gera jau dabar turėt užsirezervavus vietelę ir ramiai sau gyvent. Kalbant apie kainas – kapavietės rezervacija – nuo 1000 litų. Mums reiktų žinoti jūsų pageidavimus, ar norėtumėt juodžemio, ar…
– Ooo, čia netgi taip! Na, matot, dabar net nežinau, reiktų su vyru tartis, visus šituos dalykus derint.
– Žinodami pageidavimus, sudarytume sąmatą ir atsiųstume tikslesnę informaciją. Taigi: ar pageidautumėt juodžemio, skaldos ar Palangos smėlio?
– O Jėzau! Dieve, kaip čia mandrai… Seniau kažkaip nebūdavo tokių dalykų… (Gyvenimas vietoj nestovi!) Nežinau… Juodžemio turbūt norėsiu…
– O gėlių kokių: samanų, našlaičių ar chrizantemų? O gal dirbtinių? Labai patogu – įmūrijam jas į antkapį, ir niekas nevagia.
– Ne, tik ne dirbtinių! Chrizantemų gal… Baltų. Ir veja dar turėtų būti sukombinuota. (Va kur rimtas, dalykiškas žmogus!)
– O apie paminklą kalbant, turėtų būti statula, akmuo, kryželis?
– Manau, akmuo.
– Ir iš kokios jūsų dainos turėtume išgraviruoti atminimo žodžius?
– Oi, nemanau… (Kikena.) Kažkaip juokingai skambėtų…
– Matot, gal tik skamba juokingai… O va Vokietijoje dabar vyrauja plazminių ekranų era. Gal iš jūsų koncertų kokį nors gabaliuką įdėti? Ekrane anūkai jus nuolat matys ir prisimins kaip popprincesę! O beje, kokį plotą jums reiktų rezervuoti?
– Nelabai domiuosi… (Bando teisintis.) Pabandysiu įsivaizduoti. O 10 kvadratinių metrų – tai čia daug?
– Normalu. VIP kapinėse išties labai normalu. Galima juk su suoleliu, su pušelėmis vietelę įsirengti. Prūdą su žuvytėmis, parkelį…
– Palaukit, o tai gal tą kapą galime kartu su vyru rezervuoti?
– Žinoma, kad galite. Šeimyniniai labai populiarūs. Tada ir nuolaidą didesnę padarytume.
– Tai, žinot, aš su vyru pašnekėsiu. Čia rimtas sprendimas. Gal galėtumėte konkretesnius pasiūlymus atsiųsti elektroniniu paštu?
II dalis. Kad jau prašė,
tai siunčiame Natalijai laišką – sąmatėlę:
Miela Natalija,
kaip jau minėjome, iki šių metų lapkričio 1 dienos taikome 50 procentų nuolaidą išankstinei kapavietės rezervacijai. Džiaugiamės, kad ja susidomėjote.
Siunčiame detalią sąmatą:
Išankstinė rezervacija vienam asmeniui (pritaikius nuolaidą – 1000 litų).
Plazminis ekranas. Jam akcijos metu taikoma nuolaida, kainuos tik 500 Lt. Galimas išankstinis nuotraukų bei vaizdo medžiagos užsakymas (tai, ką norėsite matyti plazminiame ekrane ateityje). Per akciją ši paslauga nemokama!
Pasirinktinai:
Juodžemis – 100 Lt už kubinį metrą.
Palangos paplūdimio smėlis – 200 Lt/kub.m.
Dirvožemis – 80 Lt/kub.m.
Žvyras – 70 Lt/kub.m.
Antkapis pasirinktinai:
Paminklas – statula.
Akmuo (balto/juodo marmuro).
Lentelė
(Galimas plazminio ekrano instaliavimas į bet kurį pasirinktą variantą).
Papildomi dalykai:
Poezijos graviravimas (pageidaujamas graviruojamų ženklų skaičius; gali būti jūsų kūryba).
Puošmenos (gėlės, samanos, skalda – pasirinktinai. Taip pat galimi visi variantai kartu).
Aprėminimas pušimis arba eglaitėmis. Tvenkinėlis.
Suoleliai artimiesiems.
Apšvietimas prožektoriais.
Belaidis internetas.
Preliminari suma – 2000 Lt vienam asmeniui.
Pagarbiai
pardavimo vadybininkė
Magdalena Vaskovskaitė,
UAB „Kelias į dangų“
III dalis: Natalijai skambina
mūsų sąjungininkas Stano.
Stano: – Zdarova! Stano trukdo.
Natalija: – Labas.
S.: – Ką darai? Kaip namas jūsų?
N.: – Puikiai. Į svečius nori atvaryt?
S.: – Noriu!
N.: – Tai varyk! Iškepsim kokių skanių sparnelių ant laužo.
S.: – Ant kokio laužo? Jau žiema už lango…
N.: – Nu vakar kepiau, taip skaniai buvo… (Gerai, „chebryte“, baigiam pliurpt. Greičiau prie reikalo!)
S.: – Žiūrėk, mes grįžom iš štatų ir gavau tokį pasiūlymą iš UAB kažkokios dangaus gijos…
N.: – Ei! Ir man, žinok, tą pasiūlymą siuntė! Žvengiau nerealiai!
S.: – Nu… Bet ten kažkaip rimtai man viskas pasirodė. Smulkiai, tiksliai surašyta.
N.: – Nu jo. Aš iš pradžių maniau, kad žurnalistai čia bajeruoja, supranti. Nu bet čia tikrai rimtai skamba.
S.: – Jo, mes tai su Atlanta rimtai galvojam, gal reiktų išsipirkti tą žemę… (Kalba taip, kad ir mes patikėtume. Šaunuolis, Stano!)
N.: – Aha, aš tai Klaipėdoj norėčiau.
S.: – O šiaip gi Rasų kapinės fainos, nenori kartu? Ten gi ir Čiurlionis palaidotas, ir Maironis. (Pridengęs ragelį Stano neišlaiko ir pats ima žvengti.)
N.: – Aha, šitą žinau…
S.: – Juokauju, Maironis gi Kaune, man atrodo…
N.: – Nu bet čia tos kapinės, kur ant kalno, ane?
S.: – Jo, ant kalno. Prie stoties. Tai, kaip aš suprantu, mums čia tas ant kalno kapines ir pardavinėja. Plečia parkelį ir pardavinėja. Aš sakau, gal tu nori mestis? Atlanta jau pervedė 500 litų jiems. Galim chebra susimest bendram kapinynui.
N.: – O gal rimtai reikia su Zvonkum pasitart? O juokingiausia, kad ten per kažkokius ekranus pasirodymus dar bus galima transliuot!
S.: – Nieko juokingo. Žinok, yra taip. Mes, va, Amerikoj kai buvom, tai ten Los Andželo kapinėse pilna tų plazminių televizorių. (Iš šono stebim Stano kančias: nori juoktis, o negali.)
N.: – Ir kaip ten atrodo?
S.: – Nu normaliai. Ten tokia instaliacija į akmenį padaryta. Haha… (Visgi pratrūksta.) Juokinga man ir pačiam…
N.: – Bet tu įsivaizduok: po šešiasdešimt metų numirsiu, viskas normaliai… O per ekraną rodys dabar filmuotą medžiagą, kaip mes ant kilimo raitomės… Įsivaizduoji, kaip juokinga?
S.: – Bet čia gerą biznį sugalvojo, ką – ne?
N.: – Čia nerealų biznį sumąstė! Ne – re – a – lų! (Žodžius beria lyg žirnius. Pavydi, matyt, „biznio“.) Išsiperka kažkur vietas, supranti, susiderina su savivaldybe ir pašol! Nerealus biznis, supranti?!
S.: – Nu klausyk, tai gal perkam tada?
N.: – Ahhahha… (Sukikena.) Matai, man reik su Zvonkum tartis, pasvarstyt truputėlį. Davai mes pagalvosim! Reikia išsiaiškint, kiek jie ten nori!
S.: – Nu, prašo štukės, bet, manau, galima pasiderėt. Nuleistų visai normaliai už reklamą kokią…
N.: – Nu jo, reik juos ten papurtyt – gal kažką paderintų. Davai! Pasitarsiu su Zvonkum ir perskambinsiu.
Deja, po minutės Natalijai tenka nusivilti. Jokio biznio, jokių VIP kapinių, jokių plazminių ekranų, vien tik gardus
juokas… O Stano, gali būti, už melagystę liks be ant laužo keptų sparnelių…
Ugnė Skonsmanaitė, MTV:
„O kas bus žiemą?“
– Laba diena, panele Ugne. Jau turbūt girdėjote apie Seimo nutarimą rezervuotis vietas ir 25 metams išsinuomoti sklypelį. Esu įpareigota skambinti būsimo VIP kapinių skyriaus klientams.
– Che che, jūs juokaujat? (Kikena.) Aš nepilnametė, man tokiu klausimu negalite skambinti.
– Nepilnametė? Bet jūs esate mano VIP sąraše, o ten jau klaidų negali būti. Matote, lapkričio mėnesį vyksta akcija – nuolaidų savaitė.
– Ką jūs ten siūlot? Rezervuoti sau kapą? Bet aš juk nesu VIP žmogus.
– Tai gal ne VIP sektoriuje norit? Kur nors nuošaliau?
– Hmm… Ne, aš nenoriu niekur.
– Bet kad nėra pasirinkimo. Norit jūs to ar nenorit – toks Seimo nutarimas. Išankstinė rezervacija ir apmokėjimas.
– Aišku…
– Dar vienas klausimas: jūs norėsite plazminio ekrano, kuriame bus rodomos jūsų nuotraukos?
– Ta prasme – per laidotuves? (Kikena.)
– Jau po laidotuvių. Tie ekranai bus prižiūrimi, jūs nebijokit – nepavogs. Pinigėliai nepražus.
– O kur tą ekraną pastatys?
– Prie pat antkapio. Arba galime į akmenį įmontuoti.
– Hm… O kai žiema ateis, kaip jam bus?
– Viskas šildoma iš vidaus – viskas šiuolaikiška…
– Ui… (Kikena.)
Reakcija:
„Taip ir maniau, kad čia kažkas
ne taip! Kažkaip įtartinai man su tais VIP žmonėm, o galvoj – milijonas
minčių: kokia čia TV laida mane
„išdūrinėja“…?
Jonas iš „Dangaus“: „Absoliutus absurdas“
– Ponas Jonai, čia Magdalena iš pardavimo skyriaus. Tai va, man didelė garbė jums vienam pirmųjų pasiūlyti savo reikmėms įsigyti sklypelį naujose atidaromose VIP kapinėse.
– Che che che. Matot, vienas dalykas: aš dar negalvoju laidotis taip smarkiai. (O nesmarkiai?) Antras dalykas: aš turiu šeimos kapą savo kaime, kur gimiau ir užaugau.
– Matot, dabar vyksta šioks toks gyventojų surašymas ir norim griežtai viską suregistruoti – mums visgi reiktų žinoti apie jūsų kapo vietą… Čia tiesiog toks Seimo nutarimas, nieko blogo nepagalvokit.
– Tai būtų Molėtų rajone. Giedraičių miestelis. Be to, o kam pūdyt tą mano vargšą kūnelį? Aš noriu būti kremuotas.
– Na, bet antkapis turės būti. Gal statulos pageidausit?
– Ne, man lentutės užtektų. Su vardu ir pavarde.
– Na, bet pripažinkim: esat kuriantis žmogus, reiktų ką nors iš jūsų poezijos išgraviruoti…
– (Vėl kikena.) Matai, nelabai aš dar daug esu parašęs – nedrįsčiau kol kas nieko dėti iš savo kūrybos… Galbūt, jei parašysiu ką nors įspūdingo…
– O gėlės, samanos?..
– Ne ne… gėlių aš nemėgstu ant kapų. Bet ne samanos turėtų būti.
– Dar mes turime plazminį ekraną.
– (Kikena.) Atsiprašau, bet turiu jums prisipažinti: žinokit, seniai taip nuoširdžiai nesišypsojau. Nu absurdas absoliutus! (Kikenimą keičia kvatojimas.) Man tai nesuvokiama! Juk kas norės – turės mano koncertų įrašus, o kam dar tokį dalyką daryt kapinėse? Nu atsiprašau… Nesu giliai praktikuojantis katalikas, bet jau net man tai skamba absurdiškai…
– Gerai, tai dabar ta sąmatėlė… Jums pritaikysime 50 procentų nuolaidą ir pasiūlysime labai gerą kainą…
– Ką? O jūs rimtai kalbat? (Kikena.) Aš dar kartą sakau: mes turime šeimos kapą ir man ten tikrai užteks vietos – aš šimtu procentų įsitikinęs!
Jono reakcija:
„Bleeee… Nu klausyk – neturi sąžinės. (Kvatoja.) O aš jau pradėjau tikėt: buvau nusivylęs politine situacija! Nu tai tvarkoj – man labai palengvėjo, kad čia bajeris. Nes jau maniau, kad mūsų šalelė vapščė kraustosi iš proto…“
Rodyk draugams